upper
a viršutinis; aukščiausias; upper hand n 1) pirmenybė; pranašumas; 2) viršenybė; to get, to gain, to have, to take the upper hand laimėti, nugalėti
anglų-lietuvių lietuvių-anglų
upper lietuviškai
[taisyti]
a viršutinis; aukščiausias; upper hand n 1) pirmenybė; pranašumas; 2) viršenybė; to get, to gain, to have, to take the upper hand laimėti, nugalėti