tail
1. n 1) uodega; eilė; 2) kita (monetos)pusė; 3) (plaukų) kasa, kaselė; 4) sport. (komandos) silpnesnė dalis; close on a person's tailįkandin; to turn tail bėgti, sprukti;2. v 1) pridėti uodegą; 2) nukirsti arba apkarpyti uodegą; 3) tęstis ilga juosta (eitynėse ir pan.); to tail after neatsitraukiant vilktis, sekti (paskui ką); to tail away atsilikti, išnykti, dingti; to tail on pri(si)jungti; to tail out pasprukti; išsmukti