stop
1. n 1) sustojimas; sulaikymas; to bring to a stopsustabdyti; to be at a stop sustoti; 2) pabaiga; 3) pertrauka; 4) vožtuvas, (muzikos instrumento) ventilis; 5) skyrybos ženklas; full stop taškas;2. v 1) sustoti; sustabdyti; to stop dead/short a) staigiai sustoti; b) pakliūti į aklavietę; to stop a person's mouth perk. užkimšti kam nors gerklę; 2) nutraukti, baigti(s); 3) viešėti; to stop by užeiti, užvažiuoti; to stop inamer. užeiti; to stop off/over sustoti; to stop up a) užkišti, užkimšti; b) šnek. neiti miegoti; to stop a tooth užplombuoti dantį; to stop a wound sulaikyti žaizdos kraujavimą