precedence lietuviškai

precedence

n pirmenybė; viršenybė; to take/have precedence of eiti pirma; viršyti laipsniu, svarbumu, užimama vieta; precedent 1. a anksčiau įvykęs, galįs būti pavyzdžiu;2. n 1) precedentas; 2) ankstesnis įvykis, nutarimas ir pan.