fail
1. v 1) stokoti, trūkti; 2) nesugebėti; negalėti; he never fails phoning me jis visada man paskambina; 3) nusilpti, netekti jėgų; the man's health was failing (to) vyro sveikata nusilpo; 4) sužlugti (apie derlių, sumanymą); apvilti; 5) bankrutuoti; neišlaikyti (egzamino);2. n: without fail būtinai; tikriausia; failing 1.n silpnumas, nepakankamumas;3. prp trūkstant, nesant, stokojant